- grėbčiai
- grė̃bčiai sm. pl. (2) Dsn, Tvr groblai, griaučiai, karkasas: Taisytini keli mažmožiai, bet visi rašybos gróblai (griaučiai, grėbčiai) lieka neliesti K.Būg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
grėbčiai
Look at other dictionaries:
grobai — sm. pl. (1) 1. žmogaus ar gyvulio kaulai, griaučiai, groblai: Tik grobai iš kuino beliko Dbk. Viskas vilkų suėsta, tik grobai likę Lš. 2. kokio daikto griaučiai, kriauklai, grėbčiai: Sulūžo venterio grobai Pns. Nupintau kašikę, bet nemoku grobų… … Dictionary of the Lithuanian Language
